- įvarputėti
- įvárputėti intr. J, Š, Ll, įvarputė́ti Š apaugti varpučiu: Įvárputėjęs arimas J.Jabl(Žem), DŽ. Laukas įvarputė́jęs, t. y. varpučiais apaugęs J. | refl.: Įsivárputėjo braškės, kad riebi par daug žemė Šts. \ varputėti; įvarputėti; privarputėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
